Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą, siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų.
Puoselėjant liaudies tradicijas vaikučiai gamino kaukes, kurias dėvėjo per Užgavėnių šventę. Renginio metu visi žaismingai pokštavo ir juokavo, grojo įvairiais muzikos instrumentais, žaidė lietuvių liaudies žaidimus bei dainavo lietuvių liaudies dainas. Garsiai triukšmaudami vaikai pasitiko Kanapinį ir Lašininį, padėjo jiems galinėtis, traukė virvę ir sveikino nugalėtoją Kanapinį. Pasilinksminę, patriukšmavę ir išvarę žiemą, šventės dalyviai ėjo valgyti blynų, nes sakoma, jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus.